- Baigėsi 78-aisis Šiaulių dramos teatro sezonas. Koks jis buvo teatrui?
- Praėjęs sezonas buvo paženklintas krizės ženklu, kaip ir viskas pasaulyje ir Lietuvoje. Į ateitį žvelgiu neramiai ramiu žvilgsniu. Ką buvome susiplanavę, įvykdėme. Teatro žmonės po sunkaus sezono išėjo atostogauti.
Sezoną pradėsime tradicinėmis gastrolėmis vasaros pabaigoje Palangoje, kur parodysime keturis spektaklius: „Į sveikatą, pone", „Labai paprasta istorija", „Vieną vasaros dieną" ir „Nora".
Tikrai žinome, kad sezono pradžioje spektaklį statys jaunas režisierius Paulius Ignatavičius. Turime grandiozinių planų, apie kuriuos šiandien dar anksti kalbėti, nes neaiškūs finansai, valdžios pasikeitimai. Ateinantį rudenį daugiau vaidinsime, daugiau keliausime, o kokie bus nauji spektakliai paaiškės po rugpjūčio pirmos dienos.

- Šį sezoną Šiaulių dramos teatras įvertintas dviem „Auksiniais scenos kryžiais". Kuo jie reikšmingi teatrui?
- Esame keistas teatras: esame pastoviai nominuojami, bet nepastoviai gauname. Mūsų darbas - žiūrovui. Tikslo, kad dirbtume tik kryžiui - nėra. Trupė ir režisieriai labai atsakingai žiūri į savo darbą, todėl, manau, kad pretendentų į kitų metų kryžius jau yra.

- Ar sumažėjo žiūrovų atėjus sunkmečiui? Koks buvo teatro lankomumas per visą sezoną?
- Pavasarį žiūrovų sumažėjo. Tai nėra susiję su krize. Tai vadinamasis „mirties sezonas": sušilus orui žmonės vyksta į gamtą, sodus, daržus. Gegužės antroji pusė ir birželio mėnuo - sudėtingas metas surinkti žiūrovą. O visi kiti mėnesiai buvo gerai lankomi. Mes nekėlėme bilietų kainų, lanksti nuolaidų sistema. Mes dirbame žiūrovui, todėl turime juo rūpintis ir jį saugoti.