Čia pat naujasis teatrinis sezonas, netoli ir Šiaulių dramos teatro jubiliejus - įkūrimo aštuoniasdešimtmetis.
Tai koks bus aštuoniasdešimtasis teatro sezonas, kuo ruošiamasi nustebinti, pradžiuginti žiūrovus jubiliejaus proga, paklausėme Šiaulių dramos teatro vadovo Antano Venckaus.
- Trečiadienį prasidėjo kasmetinės teatro gastrolės Palangoje - parodysime keturis spektaklius. O jau rugsėjo 5-ąją pristatysime premjerą „Blusyno pasakojimai" pagal Gendrutį Morkūną (režisierius Antanas Gluskinas) mažiesiems žiūrovams - jiems suvaidinsime dar keletą užpirktų spektaklių.
Sezoną planuojame atidaryti spalio 3-iąją premjera - Karlo Goldonio „Mirandolina, arba Viešbučio šeimininkė", klasikine komedija, kurią režisuoja Regina Steponavičiūtė.
Jau dabar pradedame repetuoti Bertoldo Brechto „Puntila ir jo tarnas Matis" (režisierius Algimantas Pociūnas). Dar repetuojamas Reginos Steponavičiūtės režisuotas eskizas pagal Renatos Šerelytės kūrinius. Jį pristatysime Dalios Tamulevičiūtės konkurso nacionalinei dramaturgijai skatinti komisijai ir, mano įsitikinimu, nesvarbu, ar tame konkurse laimėsime, ar nelaimėsime, bet šis darbas irgi taps mūsų scenoje spektakliu.
Iki Naujųjų metų parengsime kalėdinį vaidinimą vaikams ir pas mus primiršto žanro - poezijos - spektaklį, kurį rengiame kartu su Rolandu Rastausku.
- Sakote „iki Naujųjų". O kas bus vėliau?
- Po Naujųjų metų prasidės didysis šuolis, skirtas teatro aštuoniasdešimtmečiui. Manau, kad buvusi mūsų teatro režisierė Nataša Ogaj atvažiuos iš Jungtinių Amerikos Valstijų statyti Jevgenijaus Švarco „Šešėlį", kuris gal dar bus su muzikinio spektaklio pakraipa.
Aišku, toliau tęsime bendradarbiavimą su jaunais režisieriais, kurie per pastaruosius penkerius metus debiutavo ir pelnė apdovanojimų. Mūsų teatro Meno taryba nusprendė, kad teisinga suteikti galimybių pradėti jauniems dirbti - tai yra naudinga ir žiūrovams, ir trupei.
O šiuo metu rengiamės vienam iš didžiausių mūsų projektų: trijų Baltijos šalių teatrų - Lenkijos Elblago miesto, Kaliningrado ir mūsų teatro - bendram trejų metų projektui, kurį turėtų finansuoti Europos Sąjungos Komisija.
Numatoma labai įvairiapusė šio projekto veikla, kuri apims ne tik aktorius, režisierius, bet ir kitų teatrinių profesijų žmones: grimuotojus, apšvietėjus, garso inžinierius.
Bus rengiami vadinamosios kūrybinės dirbtuvės kvalifikacijai kelti, įsisavinti naujoms technologijoms. O visa tai turėtų vainikuoti bendras Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta" pastatymas, kuriame vaidins visų trijų šalių aktoriai savo gimtosiomis kalbomis. Tai yra, pagrindinius vaidmenis atliks nuolatiniai aktoriai - lenkai, rusai ir lietuviai, o kitus vaidmenis - tos šalies aktoriai, kurioje šis spektaklis bus pristatomas.
- Tai jau visi naujojo sezono projektai?
- O ne. Dar svarstome, kokį siurprizą galėsime pateikti žiūrovams savo jubiliejaus proga - siurprizą kūrybine prasme.
Ir jau esame nusprendę užsiimti knygų leidyba. Jau turime surinkę medžiagą knygai apie amžinatilsį Praną Piauloką - belieka surasti tik finansavimą. Galbūt dar išleisime jubiliejinį leidinį apie patį teatrą, nes medžiaga jau yra beveik surengta. O per Naujuosius norime žiūrovams pateikti kalendorių su teatre dirbančių žmonių nuotraukomis pagal jų gimimo dienas.
- O kokie pasikeitimai teatro trupėje?
- Trupėje yra pasikeitimų, todėl koreguojami mūsų planai, tenka nemažai įvedimų daryti, nes mūsų vedančioji aktorė Monika Šaltytė išeina motinystės atostogų.
Malonu, kad pas mus sugrįžta (bent mes to tikimės) Evaldas Kapilioras. Taip pat pasiprašė į mūsų teatrą jauna aktorė iš Vilniaus - prieš dvejus metus baigusi Teatro akademiją, Algės Savickaitės mokinė. Ją tikrai pamatysime B. Brechto pjesėje.
Manau, kad dar vienas jaunuolis, baigęs Šiaulių universitete estrados studijas, irgi taps mūsų kokektyvo nariu.
Kasmet juk turime pasipildyti, atsinaujinti, daugiau dėmesio skirti jaunimui. Manau, kad būtų gražu, jei pas mus ateitų visas jaunųjų aktorių kursas su savo bagažu, kad iškart galėtų startuoti.
- Ar visus praėjusio sezono spektaklius galėsime pamatyti?
- Repertuare liko visi praėjusio sezono spektakliai. Bilietų kainos nesikeičia, nes yra tokia situacija, kokia yra. Šituo vienų vadinamų sunkmečiu, kitų - krize (aš tai vadinu valstybės nepagarba žmogui) laikotarpiu mes norime išsaugoti žiūrovus, todėl nenulinkome į absoliučią komercializaciją (tai puikiai daro televizijos ir komerciniai teatrai), o likome prie geros dramaturgijos, juk ir R. Šerelytė, ir G. Morkūnas - puikūs autoriai.
- Prieš jubiliejų gal ne tik trupę, repertuarą, bet ir teatro pastatą atnaujinsite?
- Kaip tik šiemet mūsų teatre baigiamas trečiasis šviesos ir garso įrangos atnaujinimo etapas - ir kol nebus renovuotas Kauno dramos teatras, tol mūsų teatras turės geriausią šviesą ir geriausią garsą tarp Lietuvos valstybinių teatrų.
Be to, esame pateikę projektą pakeisti senosios pastato dalies stogą ir visą fasadą atnaujinti, nes jau tinkas krenta. Norėjome susitvarkyti jubiliejui, bet tegalėsime tik tam laikui atlikti pirminius darbus - projektavimo.
 Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus: „Mes norime, kad žmonės pas mus ir šypsotųsi, ir verktų, ir - svarbiausia - nenuobodžiautų″. |
