Antanas Venckus keturiolika metų vadovauja Šiaulių dramos teatrui. Pasak vadovo, per šį laiką nekito tik viena - maži teatralų atlyginimai. A. Venckaus įsitikinimu, reikia ne verkšlenti, jog šiemet „kerpami" pinigai kultūrai, o dirbti, nes tik dirbantis žmogus gali būti gražus. Apie praėjusius metus ir ateities vizijas ANTANĄ VENCKŲ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Kokie Šiaulių dramos teatrui buvo 2009 metai?
Kūrybingi. Darbštūs. Protingi. Nepajutome krizės, nes padarėme tai, ką planavome. Pastatėme spektaklius, kuriuos planavome. Džiaugiuosi, kad teatre kūrė jauni režisieriai. Manau, kad buvo ir gražių atradimų, ir aktorinių atsiskleidimų.
Šiandien ne vienas teatro vadovas ir kultūrininkas virkauja: karpomi atlyginimai, nebėra pinigų. O Šiaulių teatre kokios nuotaikos?
Verkti galima bet kada. Net kai nebuvo mažinami atlyginimai, nes jie ir taip buvo maži. Verkimas nėra gera priemonė išsigelbėti nuo visokiausių mažinimų (juokiasi) ir krizių. Mes nesame atsiję nuo visuomenės ir sociumo, kuriame gyvename. Kai esame darbštūs - esame gražūs. Tad darbas - geriausias vaistas nuo visų verkšlenimų.
Daug žiūrovų sulaukėte spektakliuose praėjusiais metais?
Žiūrovų buvo daug. Ačiū žiūrovams, kuriems vėl prisireikė teatro. Kad ir kaip keista, lyginant su kitais kolektyvais, praėjusiais metais mes nesirinkome grynai pramoginio žanro. Likome su gerais autoriais, literatūra, dramaturgija ir žmogaus „dūšia".
Teatras pastebimai atsinaujino: pakeistos žiūrovų kėdės, pasiūta nauja scenos uždanga, fojė pakeistas parketas. Kuo dar nustebinsite žiūrovą?
Vyksta garso ir apšvietimo renovacija. Tai apie milijonas litų, du trečdalius jau panaudojome. Jau dabar žiūrovas tai pastebi. Planuota renovuoti pastato stogą ir fasadą, bet atsirado žodis „krizė", ir viskas sustojo. Valstybėje yra daugiau reikalų, negu pasirūpinti kultūra. Gyvename švariai ir tvarkingai, nes saugome tai, ką turime. O kad nėra idealo, gal ir gerai, nes nebūtų daugiau ko siekti. Visomis prasmėmis.
Prieš dvejus metus Šiaulių teatro trupę papildė du jauni aktoriai - Viktorija Krivickaitė ir Mindaugas Jurevičius. Kaip sekasi atjauninti kolektyvą?
Per 2009-2010 m. sezoną nepriėmėme nė vieno aktoriaus. Nėra pinigų naujiems etatams. Tačiau atsinaujinimo trupėje reikia.
2009-ųjų rudenį įvyko ilgai laukta „Berniūkščių rudens" premjera, kurio režisierius - Kostas Smoriginas. Šiuo spektakliu pasitikti ir Naujieji metai. Spektaklyje vaidinate Jūs ir Sigitas Jakubauskas. Ar nebuvo gaila „aukoti" naujametės nakties ir vaidinti „berniūkščius"?
Naujųjų išvakarėse ir koncertai vykdavo, ir samdomi žmonės koncertus organizuodavo, ir spektaklius rodydavome. Bet patraukliausia ir gražiausia tradicija galėtų tapti nauja premjera. Manau, tai - teatro misija ir paskirtis.
Kuo Jums artimas „Berniūkščių ruduo" ir kurtas Henrio Finegano vaidmuo? Šiame spektaklyje Jūsų personažas ir Jūs esate beveik vienmečiai.
Gal jis šiek tiek vyresnis. Bet mūsų sielos to paties amžiaus (šypsosi). Mane žavi spektaklio žmogiškosios temos: kas yra draugas, draugystė, kas yra meilė ir kas yra ištikimybė? Kas yra dangus, o kas yra pragaras? Kas yra sielos graužatis... proto ir dvasios graužatis. Ten visko yra. Ir temos susipynusios, daug refleksijos. Kiekvienas žmogus bando atsakyti į šiuos klausimus, o pjesėje jie dar aštresni, kai kurie skaudžiai kaip votys sproginėja... Tai svarbiausia.
Kokio amžiaus žiūrovui „Berniūkščių ruduo" skirtas?
Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Spektaklyje yra visko: skaudulių ir paradoksalaus humoro. Kodėl vaikiškus spektaklius žiūri suaugę žmonės? Juk ir jiems reikia pasakos...
Esate bene vienintelis valstybinio teatro vadovas, kuris neatsisakė aktoriaus vaidmenų scenoje. Ar teatro vadovas Antanas Venckus ir aktorius Antanas Venckus vienas kitam netrukdo?
Dirbdamas administracinį ir aktoriaus darbus, sugebėjau juos atsieti ir nematau problemos, apie kurią kartais perdėtai diskutuojama. Gal tik mano asmeninis gyvenimas dėl to nukenčia, nes daugiau niekam nelieka laiko. Reikia repetuoti, nudirbti užsibrėžtus darbus. Aš, kaip aktorius Antanas Venckus, vis rečiau noriu eiti į sceną. Pajuokausiu: arba nebeliko, ką pasakyti, arba jėgos apleido. Aktoriaus profesija reikalauja daug jėgų - fizinių, psichologinių. Gal nebėra to karščio ir drebulio: „Oi, kaip dar noriu vaidinti..." Dabar tegul jaunimas dirba ir skleidžiasi. Direktoriavimas aktorystei, o aktorystė direktoriavimui netrukdė ir nežinia kodėl netrukdo (juokiasi).
Kas laukia žiūrovų iki sezono pabaigos?
T. Williamso „Iguanos naktis" (rež. Gytis Padegimas), Antanas Gluskinas turėtų vaikišką spektaklį režisuoti. Tikiuosi, kad Teatro dienai bus pastatytas „Kontrabosas" (P. Süskindo), kurio atlikėjas ir režisierius - Saulius Bareikis.
Rudenį prasidės 80-asis Šiaulių dramos teatro sezonas. Kas planuojama iškilmėms?
Visus taškus ant „i" padės sudėti teatro Meno taryba. Norėčiau, kad sezonas prasidėtų režisierės Natašos Ogay spektakliu. Taip būtų atsigręžta į teatro istoriją.
 Antanas Venckus spektaklyje „Berniūkščių ruduo" |
