Šiaulių dramos teatro aktorius Aurimas Pintulis ką tik išvadavo koją iš langetės. Patyręs traumą jis nebegalėjo vaidinti naujajame Antano Gluskino režisuotame spektaklyje "Bela, Bosas ir Bulis", tad nešiko vaidmenį už jį atliko Juozas Bindokas. Aurimą guodžia tai, jog traumą patyrė kilnių jausmų vedinas - nuo chuliganų gynė merginą. "Man būna liūdna, kai nepateisinu kitų žmonių vilčių", - sako 24-erių aktorius teigdamas, kad teatras jo gyvenime - "toks šventas reikalas".

Su režisieriais nesiginčija
Šiaulių dramos teatras atostogauja, aktoriai išsilakstė kas kur - vieni veda renginius, kiti vaidina serialuose, treti ilsisi, o Šiaulių dramos teatro naujokas 24-erių Aurimas Pintulis ką tik pagijo po traumos. Birželio pradžioje su drauge jis buvo Palangoje, prie merginos pradėjo kabinėtis įkaušę vyrai. Aurimas puolė draugę ginti, besigrumdamas su chuliganais susižalojo pėdą. "Visiems pasakiau, kad susižeidžiau žaisdamas futbolą. Negi čia visiems pasakosi", - nusišypso Aurimas.
Aktorius teigia, kad jam diena, kai susižalojo, apskritai buvo labai nedėkinga. Begrįžtant automobiliu į Šiaulius ties Kuršėnais "užkalė" mašinos variklį. Teko mašiną palikti, grįžti į Šiaulius autobusu. O sužalota koja buvo taip įsiskaudėjusi, kad vos bepaėjo.
"Šiaulių medikai pasakė, kad tris savaites nepaeisiu. Gerai, kad kaulas buvo neskilęs. Kaip tik turėjau repetuoti spektaklyje "Bela, Bosas ir Bulis". Maniau, kad pajėgsiu, bet režisierius buvo atsargus, pakvietė nešiką vaidinti aktorių Juozą Bindoką", - sako pašnekovas.
Į spektaklio premjerą Aurimas atėjo beveik sveikas - koją išvadavęs iš langetės. "Manau, būčiau pajėgęs vaidinti, bet nemėgstu ginčytis su režisieriais. Apskritai patinka vaidinti taip, kaip sumanė spektaklį statantis žmogus", - sako Aurimas.
Aktorius teigia, kad pats norėtų būti režisieriumi, baigti režisūros studijas. "Juk jei aktoriai ims ginčytis su režisieriumi, spektaklis nepavyks. Režisierius juk turi savo sumanymų, idėją, matymą, nori atskleisti save. Kas būtų, jei dailininkui imtų aiškinti - tu taip nepiešk, nes niekas į parodą neateis. Tai žema ir kvaila", - įsitikinęs Aurimas.

Tikslas - perskaityti visas Remarko knygas
Į Šiaulių dramos teatrą kone kasmet atvykdavo visas būrys jaunų, ką tik studijas baigusių aktorių. Pernai rudenį atvyko tik vienas - Aurimas. Iš Šiaulių kilusį vaikiną vaidinti gimtajame mieste pakvietė pats teatro vadovas Antanas Venckus.
Aurimas pasakoja, kad kvietimas jį nustebino. Vyko Povilo Gaidžio, kurio kurse ir mokėsi Aurimas, 70-mečio minėjimas. Jame dalyvavo daug Lietuvos kino ir teatro garsenybių, buvo ir A. Venckus. "Gaidžiukai" (taip vadinami P. Gaidžio studentai) vedė renginį. Po jo prie Aurimo priėjęs Šiaulių dramos teatro vadovas ir pakvietė atvykti. "Jei nori dirbti teatre - turėsi ką dirbti", - tokius žodžius iš Šiaulių teatro vadovo išgirdo Aurimas. Dar anksčiau vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų teatrų festivalyje "Po saule" Aurimą atvykti į Šiaulius vaidinti kvietė ir režisierė Regina Steponavičiūtė.
Kvietimai vaidinti Šiauliuose Aurimui paglostė širdį ir jis pasiryžo. Tiesa, baigęs studijas jis dar buvo nuvykęs į Angliją padirbėti. Nors darbas turėjo baigtis rugsėjo vidury, į teatrą Aurimas atėjo tiesiai į R. Steponavičiūtės spektaklio pagal Eriko Marijos Remarko romaną "Trys draugai" repeticijas, kaip ir buvo sutarta - rugsėjo pradžioje. Aurimui skirtas pagrindinis Roberto Lokampo vaidmuo.
"Gėda pasakyti, tačiau E. M. Remarko "Tris draugus" baigiau skaityti tik repetuodamas. Dabar turiu tikslą - perskaityti visas Remarko knygas. Juk norint gerai atlikti vaidmenį reikia pajusti patį Remarką, suprasti, koks jis buvo žmogus", - sako aktorius.

Nenori nuvilti žmonių
Po sėkmingos premjeros jaunasis aktorius sukūrė ir daugiau vaidmenų - Ingos Norkutės režisuotame spektaklyje "Bebenčiukas ir laumė" vaidina kalvį, Herkaus Kunčiaus spektaklyje "00:45 pagal Goldingą" - Deimantą.
Rudenį į Šiaulius statyti spektaklio "Broliai Karamazovai" turi atvykti režisierius Gytis Padegimas. Šiame spektaklyje Aurimui jau pažadėtas vaidmuo.
O dabar aktorius atostogauja. Ką veikia? "Mėgstu gyventi naktimis, o keliuosi 15-16 valandą. Aš jau toks - ateina 22 valanda ir aš imu sienomis lipti, veiklos užsimanau. Na, patampau gitaros stygas arba į miestą išeinu, kartais išlekiu į Rygą, Klaipėdą ar Vilnių. Yra daugiau žmonių kaip aš - kuriems nesimiega. Sėdim "kabakuose", kalbamės", - šypteli Aurimas ir paaiškina, kad jam jo gyvenimo būdas netrukdo. Trukdo kitiems - na, pavėluoja jis į repeticijas.
Aurimas laikomas daug žadančiu aktoriumi, į jį dedama vilčių. "Esu toks žmogus, kad jei pajuntu, jog man nesiseks - palūžtu. Ir man labai nepatinka, kad yra kategoriškų žmonių, kurie nesėkmės atveju iškart "kabina etiketes". Bet juk būna nesėkmingų dienų, būna, kai viskas iš rankų krenta. Suklysti kartą ir tave jau "nurašo". O aš taip nenoriu nuvilti žmonių", - apgailestauja aktorius pridurdamas, kad ne viskas pavyksta iš karto. Todėl jam būna labai liūdna, kai jo nesupranta.
Dažnai režisieriai jau turi nuostatą, kad vienas žmogus gabus, o kitas - ne toks gabus. Ir iš to mažiau gabaus mažiau ir reikalauja, o gabųjį spaudžia. Ir kai tam gabiam nepavyksta, tada nustemba. "Mano gyvenimo filosofija - akis už akį, dantis už dantį. Aš suprantu, kodėl man duoda ranką - tada ir aš ištiesiu. Suprantu, kodėl man šypsosi, tada ir aš šypsaus. Bet nesuprantu, kai grasina supykti, jei kažką ne taip padarysiu. Tai tiesiog vampyrizas. Reiškia, tave stebi ir atitinkamai su tavimi elgiasi", - atvirauja aktorius.

Nenori gyventi personažų gyvenimo
Aurimas lėtai gurkšnoja kavą, jam ant rankos - plastikinės gelsvos ir žalios spalvos apyrankės. Vieną apyrankę nusipirkęs parėmė vaikų namuose augančius vaikus, kita - tikėjimui sustiprinti. "Ši apyrankė man neleis nusiristi žemyn. Ant jos taip ir parašyta. Ne, nesu prietaringas, bet man malonu tikėti", - šypteli jis.
Abi apyrankes Aurimas mūvi jau kelerius metus. Jam brangios abi vienodai. "Aš labai myliu vaikus. Kažkada svajojau turėti keturis. Kad jų tiek turėtum, pirmiausia reikia turėti su kuo. Antra - reikia susikurti normalią buitį, kad nereikėtų sukti galvos, iš kur pinigų gauti vaikams auginti. Manau, vaikų turėsiu dar labai negreit", - sako Aurimas.
Aktorius pamena, kad kai mokėsi aktorystės pas P. Gaidį, šis neleisdavo savo studentams uždarbiauti - vesti renginių, filmuotis reklamoje. Jis norėjo, kad žmogus gerbtų aktoriaus profesiją, taptų aktoriumi, o ne būtų linksmintoju. "Buvo draugų, kurie dirbo renginių vedėjais. Ir dabar yra tokių, kurie meta aktoriaus profesiją, tampa šoumenais. Aš tokios veiklos neieškau, nors jei teatrinės veiklos papildomas darbas neužgožtų - jos imčiausi", - svarsto pašnekovas.
Aurimas sako ir pats gerai nežinantis, kodėl pasirinko sceną, aktoriaus profesiją. Jam nuo mokyklos laikų patiko renginius vesti, o teatras į jo gyvenimą atėjo tik tada, kai pradėjo paskaitas lankyti. "Pamačiau, kad teatras visiškai kitoks, nei man atrodė. Teatras - daugiau darbas nei idėja. Sunkus darbas, susijęs su fiziniais ir emociniais dalykais. O malonumas čia - aplodismentai. Ir tai, kad tave pažįsta. Štai susižalojau koją - išsyk buvau pas medikus priimtas, kolega Vladas Baranauskas daug pagelbėjo. Sabonis yra sakęs, kad būti Saboniu, reiškia, poliklinikoje eilėse nestovėti. Tas pats ir aktoriui", - nusišypso Aurimas.
Kol kas jaunasis Šiaulių dramos teatro aktorius daug filosofuoja apie gyvenimą, ieško savęs, bando save pažinti. Kartais jis pagauna save, kad po spektaklio kelias akimirkas su draugais ima bendrauti tarsi spektaklio herojus. "Man taip nepatinka. Juk tada esu nesąžiningas. Suvokiu, kad manęs 3-4 sekundes čia ir nebuvo. Nenoriu gyventi taip, kaip mano personažas spektaklyje. Aš noriu žinoti, kas esu", - sako Aurimas.


Šiaulių dramos teatro aktorius Aurimas Pintulis sako niekada netraukiantis kolegų per dantį ir jam nepatinka, kai kiti taip elgiasi. 

Aurimas Pintulis su kitais "gaidžiukais" - Povilo Gaidžio kurso draugais. Prisivalgę špinatų nutarė papozuoti.