Teatrologė Gražina Mareckaitė „Šiaulių kraštui" sako, jog Šiauliai - vienas didžiausių ir svarbiausių jos biografijos miestų, kur ji dirbo teatro Literatūrinės dalies vedėja. Savo įspūdžius iš Šiaulių teatro ji sudėjo į leidinį "Lietuvių teatro istorija. Trečioji knyga. 1970- 1980".
Biografijos miestas
Šiaulių dramos teatre dirbusi su viena žymiausių Lietuvos režisierių Aurelija Ragauskaite, G. Mareckaitė išgyveno auksinį Šiaulių teatro amžių. Ponia Gražina Šiaulių teatre dirbo penkerius metus - nuo 1975 iki 1979 metų.
„Šiauliai tuomet pradėjo gražėti - pastatytas "Šiaulių" viešbutis, pradėta piešti ant namų, katės geležinės pradėjo tupėti ant stogų. Kopūstas milžiniškas kabėjo", - sako G. Mareckaitei.
Teatrologei Šiauliai į širdį giliai neįkrito, bet kūrybinėje biografijoje turi labai žymų pėdsaką. Daug laiko praleista iš Vilniaus važinėjant į Šiaulius su menininkais, dailininkais, muzikais, nes tuomet buvo madinga važinėti traukiniais.
G. Mareckaitė sako, jog dabar labai retai vieši Šiauliuose. Ir paskutinis atradimas - ežeras. „Niekada nemačiau ir nežinojau, kad Šiaulių centre yra ežeras. Negalėjau patikėti, kad jis buvo, kai penkerius metus dirbau Šiauliuose", - juokiasi teatrologė.
Tarp Vilniaus ir Šiaulių
Teatrologė prisimena, jog 1975 metais ji mielai sutiko važinėti iš Vilniaus ir dirbti Šiaulių teatre. Juolab, kad šiame mieste tuomet dirbo talentingoji A. Ragauskaitė, Tomas Venclovas ir kiti menininkai.
„Darbas vykdavo naktimis iki paryčių. A. Ragauskaitė labai daug rūkydavo, virdavome naktimis kavą. Šiek tiek numigdavome. A. Ragauskaitė lėkdavo į repeticijas, aš pasitrindavau bufete, grįždavau į Vilnių ir savaitės pabaigoje vėl būdavau Šiauliuose", - prisimena teatrologė.
Pasak teatrologės, A. Ragauskaitei atvykus dirbti į Šiaulius, teatras suklestėjo.
„Iki jos atvykimo nemažai aktoriai mieliau sėdėjo bufete, aludėse. Kai pasižiūri to laiko protokolus, gali mirti iš juoko. Gali sužinoti kas su kuo gėrė, kas su kuo sėdėjo. Kitame protokole gali surasti pasiaiškinimą: mane šmeižia, aš ne su tuo, o su tuo gėriau", - šypsosi teatrologė.
A. Ragauskaitė sustygavo teatro veiklą ir Šiaulių teatras atsisakė provincijos teatro sindromo.
Rašydama apie Šiaulių teatro 1970- 1980 metus teatrologė prisimena ir režisierę Natašą Ogai, kurios sukurti „Katės namai" buvo didžiulis įvykis realistiniame Šiaulių dramos teatro repertuare. "Katės namuose" aktoriai ne tik vaidino, bet ir šoko, dainavo. To anksčiau Lietuvos teatruose nebuvo.
Didžiausias košmaras, pasak ponos Gražinos, jai buvo spektaklio „Eglės namai" peržiūra. "Eglės namai" sukurtas pagal pačios Gražinos kūrinį.
Pasak teatrologės, peržiūroje aktoriai scenoje vaikščiojo su žvakėmis, buvo tamsu, nieko nesimatė. Gražina prisimena paskambinusi į Vilnių ir pasakiusi: viskas, žlugau, sudegiau. Kitą dieną iš Kultūros ministerijos turėjo atvažiuoti kritikų autobusas.
Spektaklio režisierius Saulius Varnas pasikvietė ponią Gražiną į namus. Visą naktį prakalbėta apie spektaklį, ką reikėtų keisti, kas yra negerai.
Su nerimu kitą vakarą Gražina laukė spektaklio. „Ir ką, matau šviesas, gražiausius vaizdus, jokių žvakių ir šešėlių. Atrodo, kad kažkas mostelėjo burtų lazdele ir viskas pasikeitė. Neatpažinau vakarykščio košmaro", - prisimindama juokiasi teatrologė.
 |
