Vertimams neužteko pinigų
Savaitgalį baigėsi Panevėžyje vykęs tarptautinis Baltijos šalių teatrų festivalis. Nuo antradienio iki penktadienio jo publika galėjo susipažinti su naujausiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės dramaturgijos pastatymais.
Festivalio nuostatuose buvo numatyta, kad konkursinėje programoje gali dalyvauti ne seniau kaip prieš dvejus metus sukurti spektakliai. Į miestą prie Nevėžio susirinkusiems teatralams, dramaturgams, teatro kritikams kasdien tekdavo pasižiūrėti po du ar net tris spektaklius, dalyvauti jų aptarimuose.
Estai ir latviai pasirūpino lietuviais žiūrovais ir kritikais - atsivežė į lietuvių ir anglų kalbas išverstus savo spektaklius: publika galėjo klausytis vertimų per ausines. Tačiau iš penkių lietuviškų spektaklių tiktai vienas buvo verčiamas bėgančia eilute. Pasak renginio organizatorių, tai įvyko dėl menko festivalio biudžeto.
Lyderis - estų spektaklis
Geriausiu festivalio kūriniu režisieriaus Juliaus Dautarto vadovaujama tarptautinė žiuri pripažino Talino teatro „No99" spektaklį „GEP - Gariačije estonskije parni". Estijoje šis spektaklis sulaukė milžiniškos sėkmės, jame vaidinantys aktoriai tapo tikromis žvaigždėmis.
Pjesės autorius ir režisierius Tiitas Ojasoo beveik trijų valandų trukmės veikale nagrinėja Estijos demografines aktualijas. Dėl šiuolaikiškai, su humoru ir ironija traktuojamų estų tautos problemų šis spektaklis tapo tikru festivalio lyderiu - tai pripažino ir kritikai, ir žiūrovai. „GEP - Gariačije estonskije parni" pelnė ir apdovanojimą už geriausią scenografiją. Dailininko Ene Liso Semperio sumanymu spektaklio veiksmas vyksta medinėmis lentelėmis iškaltoje patalpoje. Tačiau šios etnografinės erdvės ribas praplečia spektaklio metu filmuojami ir čia pat ant sienos rodomi vaizdai.
Geriausi aktoriai - lietuviai
Prizus už aktorystę susižėrė lietuviai. Geriausiu vyro vaidmens atlikėju buvo pripažintas Gediminas Storpirštis, įkūnijęs partizanų vadą Vytauto V.Landsbergio pjesėje „Bunkeris". Tai dokumentinė drama apie poetą ir rašytoją Kostą Skinkį, kurio prototipas - lietuvių poetas Kostas Kubilinskas. Šis spektaklis nebuvo verčiamas, todėl aptarimo metu kaimyninių šalių teatralai negalėjo jo pakomentuoti ir tik aiškinosi su kolegomis jiems rūpimas detales.
Lietuvių teatro kritikai džiaugėsi į teatro sceną perkelta skaudžia pokario tema, bet tvirtino, esą šiame spektaklyje „per aukštas netikrumo koeficientas". Tačiau režisavusiam savo kūrinį V.V.Landsbergiui komisija skyrė geriausio režisieriaus titulą.
Komplimentai „Salomėjai′′
Geriausia pagrindinio moters vaidmens atlikėja išrinkta Inga Norkutė. Aktorė atliko poetės Salomėjos Nėries vaidmenį Alberto Vidžiūno režisuotoje Arvydo Juozaičio pjesėje „Salomėja" Šiaulių dramos teatre.
Diplomus už antraplanius vaidmenis šioje pjesėje pelnė Olivija Dautartaitė bei Monika Šaltytė, o A.Vidžiūnas - žiuri pirmininko diplomą ir asmeninę dovaną už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą.
Dramaturgė užbūrė poetika
Didžiąja festivalio žvaigžde tapo geriausia dramaturge pripažinta latvė Mara Zalytė. Forume buvo parodyti du spektakliai pagal šios rašytojos pjeses - Rygos dailės teatro „Peras Giuntas ne namie" ir Panevėžio J.Miltinio dramos teatro „Margarita".
Tai parafrazės H.Ibseno „Pero Giunto" ir J.W.Goethe's „Fausto" temomis. „Peras Giuntas ne namie" užburia ir paperka savo poetika. M.Zalytė pjesėje nuvainikuoja mylinčią ir laukiančią Solveigą. „Solveiga Latvijoje idealizuojama iki beskonybės. Ji myli ne Perą Giuntą, bet savo meilę. Mano idealas yra Solveigos sesuo Helga, kuri kovoja už savo našlaičius likusius vaikus", - sakė pjesės autorė.
Diplomus už antraplanius vaidmenis išsivežė latvių aktorius Janus Johansonas ir estų aktorius Jakas Printsas. Kitais metais Baltijos šalių teatrų festivalio dalyviai žada susirinkti Rygoje.