Vakar Šiaulių dramos teatre pristatyta premjera - Kosto Smorigino režisuotas Bernard Sabath spektaklis „Berniūkščių ruduo". Spektaklyje vaidina du aktoriai - Sigitas Jakubauskas ir Antanas Venckus. Premjera bus parodyta šį šeštadienį.
Istorijos paradoksai
Spaudos konferencija, kurioje pristatytas spektaklis, vyko teatro dekoracinėje, kur vienas patalpos su kitomis sujungtos „tiltu". Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: veiksmas spektaklyje vyksta ant skardžio.
Spektaklio repeticijos, prasidėjusios prieš dvejus metus, vyko su pertraukomis dėl režisieriaus ir vieno iš aktoriaus ligos.
K. Smoriginas sako, jog pjesė jį patraukė idėja: po daugelio metų susitinkantys draugai. Tai - istorijos apie Tomą Sojerį ir Heklberį Finą tęsinys. Istorija apie juos buvo įsimintiniausia režisieriaus vaikystės knyga.
Pjesė netikėta paradoksu: viskas, kas turėjo atsitikti vienam iš herojų, atsitinka kitam. Heklberis, kuriam buvo žadėtos pragaro kančios, palankiai susiklosčius aplinkybėms, gyvena sėkmingą gyvenimą. Atvirkštinė Tomo istorija - jis tapo palaida bala, niekur nepritapusiu artistu.
Draugai susitiko po 50 metų. Abu jau paženklinti gyvenimo.
Režisieriui tai asocijuojasi su aktoriais, kurie irgi, atėjus laikui, pasiekia tam tikrą ribą.
„Tai - istorija apie du vyrus aktorius ir jų skirtingus likimus gyvenimo teatre. Sutinku su J. Miltiniu, kuris sakė, jo po 50 metų reikia palikti teatrą. Noriu, kad aktoriai spektaklyje sudainuotų "gulbės giesmę". Jie turi šansą istoriją papasakoti nuoširdžiai: tai turėtų būti dviejų aktorių išpažintis herojų lūpomis, - sako K. Smoriginas. - Nes pjesė yra apie draugystę, kurios gyvenime lieka vis mažiau".
Dėl aktorių neabejojo
Tomą Grėjų įkūnija Sigitas Jakubauskas, o Henrį Fineganą - Antanas Venckus.
Rinkdamasis aktorius, režisierius neabejojo, kuriam kurį vaidmenį skirti: „Vienas - uždaresnis, kitas - atlapaširdis". Jei šie aktoriai vaidmenų būtų atsisakę, ir K. Smoriginas būtų pareiškęs: "Nedarom".
Režisierius sako, kad šiandieninis teatras tolsta nuo aktorinio meno, todėl pasirinko apnuogintą variantą ir stengėsi, kad aktoriai paatvirautų - teatras gyvas atvirumu.
Pasak A. Venckaus, vaidinant dviese, nėra kur pasislėpti - nei už kitų aktorių, nei už dekoracijų.
„Personažas - sudėtingas ir daugiabriaunis. Tik nereikėtų aktoriaus tapatinti su personažu, lyginti galima su emocine patirtimi. Nes personažai negali būti atsieti nuo mūsų", - sako A. Venckus.
Pasak S. Jakubausko, pjesėje labai gilūs žmogiški santykiai: žmogaus išpažinties, žmogaus ieškojimo iki gyvenimo pabaigos. Spektaklyje nėra režisūrinių triukų. Tai - aktorinis žmogiškas bendravimas, kuriame - žmogiškų jausmų paletė.
K. Smoriginas, A. Venckaus teigimu, siekė maksimumo. Senbuvius tai truputį gąsdino. Aktoriai juokiasi, kad vienu metu pasijuto kaip studentai, bandantys įspėti K. Smorigino mįslę. Išskirtinė ir spektaklio scenografija, kurią kūrė Saulius Vaitiekūnas. Scenos dekoracijai panaudota instaliacija - maždaug 6 metrų vamzdis, kurio faktūra - aprūdijęs metalas.
 Režisieriaus Kosto Smorigino (kairėje) spektaklyje „Berniūkščių ruduo" daug paralelių su menininkų likimu. Istoriją apie draugystę, vienatvę, rojų ir pragarą žiūrovams pasakos aktoriai Antanas Venckus (centre) ir Sigitas Jakubauskas. |
