"Pasiilgome žodžių, kuriais šiais laikais nebešnekame. Gatvė žargonas, kuris užpildė scenas, mane erzina, todėl ši pjesė turėtų atkurti scenos žodžių prasmę", - taip apie naująją Šiaulių dramos teatro premjerą "Sirano de Beržerakas" sako jos režisierius Algimantas Pociūnas. Būrys aktorių, kurių kostiumai sukurti atsigręžus į 1619-1655 metus, kai ir gyveno ilganosis poetas, dramaturgas ir romanistas Sirano de Beržerakas (Cyrano de Bergerac), į akiai ir dvasiai džiaugsmo teikiančią premjerą žiūrovus kviečia gruodžio 12-13 dienomis.
Vaidmenys kuriami su jauduliu ir atsakomybe
Dviejų dalių herojinės komedijos "Sirano de Beržerakas" premjera, žinoma, įvyks Šiaulių dramos teatre, tačiau spaudos konferenciją aktoriai ir spektaklio kūrėjai surengė pačioje gražiausioje Šiaulių vietoje - Ch. Frenkelio vilos Moters kambaryje. Tarp paauksuotų įmantrių baldų, iš paveikslų "žvelgiant" kadaise gyvenusiems kilmingiems žmonėms, įspūdingais rūbais apsirengę aktoriai, lydimi režisieriaus Algimanto Pociūno, kostiumų dailininkės Kotrynos Daujotaitės, kitų teatro darbuotojų, stovėjo šiek tiek įsitempę ir susijaudinę.
"Man didelis iššūkis vaidinti Sirano de Beržeraką. Šis vaidmuo - tarsi Hamletas "be penkių minučių". Tai vienas iš vaidmenų, kurie yra aktoriaus trofėjus ir pasididžiavimas", - sakė ketverius metus Šiaulių dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Aurimas Žvinys. Aktorius teigė su nerimu priėmęs siūlomą vaidmenį, nes šiam sukurti reikia daug įgūdžių. Juk Sirano de Beržerakas yra didvyriškas negražus didžianosis vyras, turintis poeto sielą, beprotiškai įsimylėjęs ir nesulaukęs atsako.
A. Žviniui personažą teks vaidinti su priklijuota nosimi, bet ji ne tam, kad pabrėžtų žmogaus tariamą nepatrauklumą ar grožio kanonų neatitikimą. Kiekvienas mūsų turi savo "nosį" - kiekvienas yra kitoks, nei šalia esantis, į nieką nepanašus, kitaip matomas.
Aktorė Monika Šaltytė, spektaklyje kurianti gražuolės Roksanos vaidmenį, sako, kad šis spektaklis - apie meilės dovaną, kurią ne visi gauna. Yra žmonių, kurie ir gyvena nepamilę.
Iškar prabilęs aktorius Juozas Žibūda, visus pralinksminęs tardamas, kad jam sukurti Roksaną mylinčio ar bent jau jos norinčio Grafo de Gišo vaidmenį ne taip jau ir buvę sunku. "Pastangų ją mylėti nereikia dėti", - žvelgdamas į žaviąją kolegę pasakė jis. Prisipažindamas, kad tą likimo dovaną - įsimylėti - jam yra tekę gauti, J. Žibūda kartu su gražiąja kolege ir suvaidino spektaklio sceną.
Naujasis spektaklis - jaudinantis įvykis ne tik teatro senbuviams. Jame debiutuoja ir du Šiaulių universiteto Estrados meno specialybės absolventai, rudenį pradėję dirbti Dramos teatre - Mindaugas Jurevičius ir Viktorija Krivickaitė. Kiti spektaklyje vaidmenis sukūrę aktoriai: Povilas Liubinas, Juozas Bindokas, Dalius Jančiauskas, Aurimas Pintulis, Rolandas Dovydaitis, Saulius Eduardas Pauliukonis, Lina Bocytė, Vilija Paleckaitė, Virginija Jakštaitė, Rimanta Krilavičiūtė.
Iš scenos sklis poetinis žodis
Režisierius A. Pociūnas džiaugiasi, kad jo pasiūlymas - pastatyti Šiaulių dramos teatre Edmondo Rostando pjesę "Sirano de Beržerakas" - priimtas palankiai. "Šalies teatruose daug dramaturgijos ir ne geriausias žodis sklinda iš scenos. Jaunimas pasiilgęs gražaus žodžio, šviesos, kilnių jausmų, pagaliau herojiškumo ir meilės. Šią nišą ir užpildys iš Šiaulių dramos teatro sklindantis poetinis žodis", - sakė jis.
Pasak režisieriaus, šiandieninė aplinka pilna brutalumo, nejautros, cinizmo, jėgos kulto ir gatvės žargono. "Pasiaukojimas nieko iš kito nereikalaujant - tai kilniausias poelgis, suteikiantis gyvenimui prasmės. Sirano (tokį jį matome) - tarytum versmė, iš kurios plūsta prasmingi, sąmojo prisodrinti samprotavimai apie žmogiškąją asmenybės vertę ir dvasinį grožį. Tai ir yra šio pastatymo moto", - sakė A. Pociūnas.
Vaikystėje po pažiūrėto filmo ar spektaklio režisierius sakė susitapatindavęs su pagrindiniu veikėju. "Tikiuosi, kad jaunas žiūrovas savo vidiniu pasauliu norės tapti panašiu į Sirano de Beržeraką", - vylėsi jis.
Muziką spektakliui sukūrė Algirdas Martinaitis, kostiumus - Kotryna Daujotaitė. Kostiumų kūrėja sakė stengusis sukurti tokius rūbus, kad jie būtų autentiški laikams, kai gyveno Sirano de Beržerakas. "Mums reikėjo ir kitaip elgtis, vaikščioti išmokti", - šypsojosi J. Žibūda, parodydamas kolegų vyrų avalynę paaukštinta pakulne. "Štai, pažiūrėkite, mano kelnės", - švarką pasikėlė aktorius ir parodė eilę sagų. - Nors ir nematyti po rūbais, bet net kelnės yra susegamos senoviškai, o ne kokiais nors raišteliais."
Aktoriai džiaugiasi, kad spektaklyje vilkėti nepaprasto grožio drabužius ir vaidinti spektaklį "Sirano de Beržerakas" - dovana ne tik žiūrovams, bet ir jiems patiems.
2008 metų gruodžio 28 dieną sukaks 111 metų, kai Paryžiaus "Port Saint Martin" teatre įvyko Edmondo Rostand‘o pjesės "Sirano de Beržerakas" premjera. Ši pjesė tapo lūžiu poeto ir dramaturgo E. Rostand‘o, gimusio 1868 metais, biografijoje.
 Sirano de Beržerakas ir gražuolė Roksana - Aurimas Žvinys ir Monika Šaltytė. |
